VALDYMAS, NUOSAVYBĖS TEISĖ, TEISĖ Į SVETIMUS DAIKTUS, PRIEVOLIŲ TEISĖ

Valdymas - possesio
Valdymas nesuteikia teisės pareikšti ieškinį bet kuriam pažeidėjui, valdymas neatsinaujina ipso iure sugrįžus iš nelaisvės, tiesiogiai nepereina paveldėjimo būdu. Valdymas ginamas interdiktais.

Valdymas - faktinis daikto turėjimas siekiant jį sau pasilikti. Dažniausiai daikto valdytojas ir jo savininkas yra tas pats asmuo. Teisiniu valdymas tapdavo tik tada, kada buvo garantuota jo teisinė gynyba, o tam reikia tokių elementų: objektyviojo ir subjektyviojo.
1) objektyvusis elementas - CORPUS - faktinis daikto turėjimas - daiktą turintis asmuo gali su juo daryti ką nori;
2) subjektyvusis elementas - ANIMUS - noras pasilikti daiktą sau.
Corpus ir animus būtini, kad turintis daiktą asmuo būtų pripažintas jo valdytoju. Be animus yra tik laikymas (detentio) - faktinis daikto turėjimas be tikslo pasilikti daikto sau, o tik valdo daiktą trečiojo asmens vardu. Teisę į valdymo gynimą valdytojas turi betarpiškai, o detentorius galėjo gauti tik tarpininkaujant daikto savininkui.

Valdytojai, kurie nebuvo daikto savininkai, valdymu galėjo įgyti nuosavybę usucapio būdu, toks valdymas vadintas usus. Legis actio sacramento in rem būdu gauna galimybę ginti tokią teisę, kai yra daikto naudojimas ir valdytojo valia pasilikti valdomą daiktą.

Possessio atsiradimas siejama su galimybės valdyti nekilnojamą turtą atsiradimu.

- Valdymo rūšys
pagal teisinę valdymo atsiradimo padėtį:
1) possessio iusta - daikto valdytojas kartu yra ir savininkas;
2) possesio iniusta - daiktas užvaldytas neteisėtai;
Interdiktinė gynyba nesuteikia valdytojui, kuris valdymo teisę įgyjo ydingai (vitiosa possessio):
a) valdymas, įgytas jėga (vi);
b) valdymas, įgytas klasta (clam);
c) prekarinis valdymas (prekario) - toks valdymas, kuris buvo suteikia prekarijaus prašymu, įpareigojant grąžinti daiktą bet kuriuo jo pareikalavimo momentu.

pagal subjektyvią valdytojo nuomonę apie valdomą daiktą:
1) possessor bonae fidei - valdytojas gera valia - įsitikinęs, kad daiktą valdo teisėtai;
2) possessor malae fidei - valdytojas bloga valia -žino, kad valdydamas daiktą pažeidžia kito asmens teises.
Įgyjamoji senatis taikoma tik valdytojui gera valia. Toks valdymas, kuris sukeldavo įgyjamąją senatį, vadintas possessio civilis.

1) possessio ad interdikta - faktinis daikto valdymas, kuris ginamas interdiktais - taikoma ir valdytojams bloga valia bei detentoriams, bet jų valdymas niekada nesukeldavo įgyjamosios senaties pasekmių

1) quasi possesio - lyg ir valdymas;

- Valdymo įgijimas ir pasibaigimas

Valdymo atsiradimo būdai:
1. Corpore et animo. Corpus - materialus santykis su daikti; animus - noras daiktą valdyti.
Kilnojamiems daiktams valdymas įgyjamas daiktą parduodant (traditio). Jei asmuo, radęs svetimą daiktą paima jį, bet nenori jo užvaldyti, jis tampa ne valdytoju, o tik detentoriumi.

2. Solo animo, ypatingi atvejai. Daiktas įgyjamas vien asmens valia.
a) traditio brevi manu - valdytojas parduoda, dovanoja ar skolina detentoriui daiktą, detentorius pradeda daiktą valdyti tik tada, kai abi šalys susitaria. Susitarimas jau yra valios valdyti išraiška, nereikia konkretaus daikto perdavimo akto.
b) constitutum possessorium - asmuo įgyja valdymą valios išreiškimu, jeigu daikto valdytojas pareiškia esąs pasiryžęs perduoti asmeniui daiktą, bet pats likti detentoriumi.

3. Sugebėjimas įgyti valdymą. Valdymas yra ne teisinė, o faktinė būsena, todėl veiksnumas nėra labai būtinas. Vaikai iki 7 metų ir be globėjo galėjo įgyti valdymą, jei suprato savo veiksmų reikšmę. Kieno nors valdžioje esantys asmenys negali savarankiškai įgauti turtinių teisių.

4. Valdymo įgijimas per tarpininkus. Nepripažįstama klasikinėje teisėje, o Justinianas jau leido.

Valdymo praradimas. Valdymas prarandamas, kai valdytojas laisva valia arba prieš savo valią netenka galios viešpatauti daiktu. Tai įvyksta, kai valdytojas praranda:
a) corpore - materialų santykį su daiktu - tarkim valdytojas iš baimės atsisako savo žemę atsiimti iš okupanto;
b) animo - valdytojas pareiškia valią atsisakyti daikto;
c) animo et corpore - kada valdytojas perduoda daiktą kitam asmeniui, pameta arba miršta.
Kilnojamų daiktų valdymas prarandamas, kai daiktą užvaldo kitas asmuo, nekilnojamųjų - kai valdytojas sužino, jog daiktas yra laikomas kito asmens.

- Valdymo apsauga
Byloje dėl valdymo nereikia įrodyti teisės į ginčijamą daiktą, draudžiama grįsti reikalavimus tokia teisę. Pakanka nustatyti valdymo faktą ir valdymo pažeidimo faktą. Tai yra posesorinis gynimas.
Petitorinis procesas - reikalaujama įrodyti asmens teisę į ginčijamą objektą.
Valdymas ginamas posesoriniais interdiktais - magistratų įsakymais.
1) interdictum retinendae possessionis - siekama pašalinti trukdžius naudotis daiktu;
2) interdictum recoperendae possessionis - grąžinti prarastą valdymą;
3) interdictum adibiscendae possessionis - atgauti daiktą, kurį valdė svetimas asmuo.

Interdictum retinendae possessionis saugojo valdytoją, kuris faktiškai valdė interdikto paskelbimo metu. Skiriamas į dvi rūšis:
a) interdictum utrubi - kilnojamųjų daiktų apsauga. Gali naudotis valdytojas, kurio valdymui trukdoma, taip pat valdytojas, kuris valdymą apskritai prarado. Valdymas turėjo būti ne ydingas. Interdiktu ginamas ne paskutinis valdytojas, o tas kuris per paskutinius metus daiktą valdė ilgiau.
b) interdictum uti possidetis - skirtas nekilnojamiesiems daiktams apsaugoti. Galėjo naudotis valdytojas, kuriam nebuvo galima prikišti ydingo valdymo. Interdictum dublicium - nubaustas galėjo būti tiek interdiktą pateikęs asmuo, tiek tas, prieš kurį interdiktas buvo nukreiptas.

Interdictum recoperendae possessionis priskiriami interdiktai:
a) interdictum unde vi - taikomas tik nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, jeigu iš valdytojo valdymas buvo atimtas jėga. Viskam, kas buvo užvaldyta jėga, taikoma restitucija. Gali naudotis valdytojas, kuris valdymą įgyjo ne ydingai.
b) interdictum de vi armata
c) inderdictum de precario - paduodamas asmens, kuriam daiktas buvo atiduotas naudotis iki pareikalavimo, atžvilgiu. Interdiktą paduodavo tada, kai valdytojui pareikalavus daikto negrąžindavo.

Interdiktams adibiscendae possesionis priklausė interdictum Salvianum ir interdictum quorum bonarum - daugiau petitorinio pobūdžio interdiktai, kadangi jais siekiama įgyti valdymą, kurio anksčiau nebuvo, o ne valdymą apginti.